2019-08-26, pirmadienis, 01:01.     Šiandien Kelmėje saulė teka 06:15, leidžiasi 20:24, dienos ilgumas 14:9.

Šviesus prisiminimas apie išėjusį...

2019-06-27, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Šviesus prisiminimas apie išėjusį...

„Kada tai būna – nežinau... / Kai mėnuo migdo vasarojų / Kai pagiry ir man ir tau / Žiogai tą pačią fugą groja / Kai debesis, šiltai apglėbęs / Ištirpdo gruodšalą širdy / Kai skruzdę bėgančią girdi / Tur būt tada ir gimsta drobės?! Tai žodžiai menininko-literatūros kūrėjo Vlado Kalvaičio skirti menininkui-dailės kūrėjui. Dabar jau abu Amžinybės toliuose.



Aloyzas Pacevičius gimė 1937 m. Akmenės rajone,  Stočkų kaime, gyveno jaukiame Tytuvėnų miestelio butelyje. Jaunystėje turėjo svajonę tapti architektu, tačiau Dievo planas buvo kitas ir Aloyzas dirbo šaltkalviu, termistu, dažytoju, frezuotoju... Ilgus gyvenimo metus tapybai laiko neturėjo. Artimas bičiulis pamatęs Aloyzo piešinius paskatino dirbti rimčiau ir dailininkas pradėjo dalyvauti rajoninėse, zoninėse, respublikinėse parodose, 1981 m. – sąjunginėje liaudies meno parodoje, kartu su sūnumi surengė autorinę parodą. 1979 m. dailininkui suteikiamas liaudies meistro vardas.

 

Mėgiamiausias tapybos žanras tapo peizažas. Mėgo laiką leisti gamtoje ir ją stebėti įvairiais metų laikais. Paveiksluose šilas, ežerai, jūra, skardžiai, upės vingiai, saulėtekiai ir saulėlydžiai, naktys, rūkai bei visi gamtos vaizdai pilni šviesos ir spalvų. Savo darbų nekaupė vienoje vietoje – juos dovanojo ir pardavinėjo. Sau pasiliko tik pačius brangiausius.

 

Tegul šviesus prisiminimas apgaubia dailininką Aloyzą Pacevičių, o jo šeimos artimuosius – šviesi atminties žvakelė.

 

Tytuvėnų kūrybinio klubo „Austėja“ vardu
Justina Viržintienė    

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai